Susijusios paslaugos
Venų operacija – be skausmo ir randų
Neretai įvairaus amžiaus žmonės jaučia skausmą kojose, jos ima tirpti, tinti, ypač vakarais. Pasak medikų, šie simptomai gali reikšti besiformuojantį lėtinį veninį nepakankamumą (LVN). LVN yra aktuali socialinė ir ekonominė problema pasauliniu mastu, kadangi šia liga serga 10-20 proc. žmonių, ji yra dažna nedarbingumo ir invalidumo priežastis.
Moterys serga dažniau
„Northway“ medicinos centro Kretingoje kraujagyslių chirurgas Eligijus Araminas teigia, jog sergamumą LVN lemia įgimtos ir įgytos priežastys, ir pagal tai LVN skirstomas į pirminį bei antrinį. „Pirminis arba dėl įgimtų priežaščių atsiradęs LVN pasitaiko rečiau , tačiau atsiranda jauniems žmonėms, sukelia gilesnius kojų minkštųjų audinių pakitimus, yra sunkiau gydomas. Jis susiformuoja dėl įgimto kojų giliųjų venų nepakankamo išsivystymo ar jų vožtuvų nesandarumo. Antrinio arba įgyto LVN atsiradimo priežaščių yra keletas. Dažniausiai jis susiformuoja po persirgtos kojų giliųjų venų trombozės. Įtakos LVN atsirasti turi ilgas sėdėjimas ir stovėjimas, nėštumas, nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas, hormoninių kontraceptikų vartojimas, darbas karštyje, aukštakulnės avalynės dėvėjimas, vyresnis amžius. Įtakos šiai ligai vystytis turi įgimtas venų sienelės raumeninio-elastinio sluoksnio silpnumas. Beje, moterys šia liga serga 4 kartus dažniau nei vyrai“, – pasakojo kraujagyslių chirurgas E. Araminas.
Nesigydant – sunkios pasekmės
Pasak chirurgo E. Aramino, dažniausia LVN pasekmė – kojų poodinių venų tinklo mazginis išsiplėtimas, kitaip tariant, kojų varikozė. Dažnai venų ligos prasideda nepastebimai. Iš pradžių moteris gali pastebėti kojų odoje atsiradusius kapiliarų tinkliukus, o vėliau pasirodo ir venų mazgelių. „Bet kokios formos varikozė atsiranda kaip venų refliukso padarinys – kai prastai ima veikti venų vožtuvėliai. Venų varikozė – tai progresuojanti liga, kuri negydoma gali sukelti labai rimtų sveikatos problemų“, – akcentavo gydytojas.
Anot jo, LVN raida susijusi su veniniu refliuksu, t.y. kraujo atgaline tėkme kojų venomis. Venos – tai kraujagyslės, kuriomis kraujas turi tekėti aukštyn, tai yra – link širdies. Kad kraujas tekėtų tinkama kryptimi ir negrįžtų atgal, „pasirūpina“ vožtuvėliai. Kai jie ima prastai veikti, dalis kraujo gįžta atgal, todėl labai padidėja kraujo spaudimas kojų venose, ypač blauzdų apatinėse dalyse, čiurnose. Sutrinka kojų odos ir poodinių minkštųjų audinių medžiagų apykaita, atsiranda išeminis lėtinis uždegimas, ilgainiui susiformuoja odos atrofija ir nekrozė (opa). Dėl padidėjusio veninio spaudimo kojose ima plėstis kojų poodinės venos, susiformuoja antrinė kojų poodinių venų varikozė, dar labiau pagreitindama LVN progresavimą.
Kada reikia susirūpinti venomis
Ką jaučia pacientas, sergantis venų varikoze? Kraujagyslių chirurgas Eligijus Araminas atkreipia dėmesį į tai, kad kol liga nėra labai išreikšta, tuomet jaučiamos apsunkusios, pavargusios kojos, ypač vakarais. Kojos tirpsta, „bėgioja skruzdės“, nežymiai patinsta kulkšneliai, blauzdų apačios, vargina nereti kojų mėšlungiai. „Progresuojant ligai, vakarinis kojų tinimas ryškėja, formuojasi paviršinių venų vingiuotas išsiplėtimas, mazguotumas, blauzdose atsiranda rudos pigmentinės dėmės, odos atrofija ir galiausiai – trofinės opos – kartais ir su paviršine infekcija“, – sakė E. Araminas. Liga paprastai progresuoja lėtai, trofinės komplikacijos atsiranda per keletą ar keliolika metų nuo ligos pradinių simptomų, todėl, pasak gydytojo E. Aramino, svarbu ligą diagnozuoti ankstyvose jos stadijose, nes laiku pradėjus tinkamai gydyti, sunkių jos komplikacijų galima išvengti.
Venų tyrimui – šiuolaikiška įranga
Kraujagyslių chirurgas Eligijus Araminas sakė, jog pirmiausia reikia atlikti venų echoskopijos tyrimą. Venų echoskopinis ištyrimas leidžia daryti prielaidas, koks gydymas pacientui šiuo metu yra optimaliausias. Venų echoskopija atliekama konsultacijos metu Kretingos „Northway“ medicinos centre turimu naujausios kartos aparatu. Po konsultacijos gydytojas sprendžia, kokia operacija yra tinkamiausia pacientui.
Kretingos „Northway“ medicinos centre kojų venų operacijos atliekamos įvairiomis gydymo metodikomis: klasikiniu, radiodažnuminiu būdu ar lazeriu.
Venas operuoja be randų
Pasak chirurgo E. Aramino, atviros klasikinės operacijos metu atliekami odos pjūveliai, per kuriuos pašalinami nesveiki poodiniai veniniai kamienai, išsiplėtusios poodžio venos, perrišamos jungiamosios ar rekonstruojamos giliosios kojų venos. Kur kas modernesni ir pacientui patogesni yra endovaskuliniai (endoveniniai) gydymo būdai, iš kurių Lietuvoje dažniausiai taikomi radiodažnuminis ir lazerinis.
„Endovaskulinis gydymas išsiskiria tuo, jog varikozės pažeisti poodiniai veniniai kamienai sunaikinami termine energija „vietoje“, t.y., nedarant pjūvių ir venų neištraukiant kaip klasikinės operacijos atveju, todėl netraumuojami veną supantys minkštieji audiniai, nesusidaro skausmingos hematomos“, – pasakojo kraujagyslių chirurgas E. Araminas.
Svarbu tai, kad pacientas chirurgijos centre užtrunka viso labo iki 3-4 val., iškart gali vaikščioti ir grįžti namo, kitą dieną jau leidžiama dirbti lengvesnį fizinį darbą. „Atlikus bet kurią endoveninę operaciją, pacientas neturi gulėti lovoje. Jam patariama judėti, nes, pavyzdžiui, lengvas pasivaikščiojimas skatina greitesnį gijimą, apsaugo nuo giliųjų venų trombozės. Po operacijos reikia laikytis ir tam tikro atsargumo – negalima kilnoti sunkių daiktų, ilgai stovėti ar sėdėti. Ligoniui dar 2-3 savaites patariama mūvėti kompresines kojines, kurios gerina kraujotaką. Tiesa, bent mėnesiui po operacijos patartina atidėti keliones lėktuvu, nes tai didina giliųjų venų trombozės pavojų“, – akcentavo kraujagyslių chirurgas E. Araminas
“Venų varikozės chirurginis gydymas yra dažniausiai taikomas gydymo metodas, jei pacientas nori ateityje išvengti sunkesnių šios ligos padarinių, jau nekalbant apie estetinį kojų vaizdą, kas yra labai aktualu turbūt visoms moterims“, – pabrėžė kraujagyslių chirurgas Eligijus Araminas.
Radiodažnuminės operacijos
Išsiplėtusios kojų venos pasaulyje radiochirurginiu būdu pradėtos operuoti 1998 metais. Radiodažnuminis venų gydymo būdas – vienas geriausių ir pasaulyje bene plačiausiai naudojamas. Radiochirurgija – pažangus gydymo metodas, tad ligoniui nebūtina taikyti bendros nejautros. Vietoj skalpelio yra naudojamas elektrodas, kuriuo plinta aukšto dažnio radijo bangos.
Atlikus nedidelį pjūvį, į netoli kelio esančią pažeistą varikozės vietą yra įkišamas plonas elektrodas. Naudodamas ultragarso prietaisą, chirurgas monitoriuje gali matyti, kaip tiksliai juda elektrodas, pavyzdžiui, stumiamas vena aukštyn, į viršutinę šlaunies dalį.Elektrodu sklindančios aukšto dažnio radijo bangos įkaitina venos sieneles. Nuo šilumos pakinta baltymų molekulių struktūra, todėl venos sienelės sulimpa. Tokią užakintą veną ilgainiui organizmas savaime pašalina.Gydymas radijo bangomis turi daugiau privalumų nei klasikinė venų šalinimo operacija. Tai – minimaliai invazinės chirurgijos rūšis.Naudojant šį būdą, beveik nebūna komplikacijų, pooperacinis laikotarpis visiškai neskausmingas. Operuojant nėra pažeidžiami audiniai, esantys greta venų, išvengiama kraujosrūvų. Taip pat gerokai sumažėja infekcijos pavojus.
Radijo bangomis galima gydyti įvairaus spindžio išsiplėtusias venas – nuo smulkiausių kapiliarų iki didelių veninių mazgų. Taikant gydymą radijo bangomis, mažai kas priklauso nuo subjektyvių kraujagyslių chirurgo veiksmų. Po šių operacijų pacientas iškart gali vaikščioti, nejunta jokio skausmo.
Lazerinė chirurgija
Ne visus pacientus galima gydyti radiochirurginiu būdu. Pavyzdžiui, jeigu poodinėse venose yra aptinkama kraujo krešulių, jeigu šios venos turi tam tikrų anatominių defektų ir jų kamienai yra smarkiai vingiuoti, radiodažnuminė terapija nėra skiriama.
Kitas endoveninis išsiplėtusių venų gydymo būdas – lazerinė chirurgija. Lazerinės operacijos gali būti atliekamos įvairiais lazeriais ir įvariais šviesolaidžiais. Nuo to priklauso pooperacinis skausmingumas, komplikacijų dažnis ir operacijos kaina. “Northway” medicinos centre naudojamas naujos kartos lazeris bei naujausi ir labiausiai efektyvūs ir saugūs tulpiniai šviesolaidžiai.
Vis tik lazeris dažniau pažeidžia venų sieneles, todėl didesnė pooperacinių komplikacijų tikimybė, dažnesnės mėlynės. Tačiau gydant lazeriu galima panaudoti daugiau lazerinės energijos, todėl galima gydyti didesnio diametro venas. Lazeriui teikiama pirmenybė ir gydant trumpus venų segmentus.
Dar vienas lazerinės chirurgijos privalumas – kaina, nes tokiai operacijai reikalingas šviesolaidis yra pigesnis nei elektrodas, skleidžiantis radijo bangas.
Išsiplėtusių kapiliarų šalinimas
Išsiplėtusių kapiliarų atsiradimas gali būti veninės kraujotakos nepakankamumo simptomas, arba tai gali būti estetinė problema, kuri atsiranda dar nesutrikus veninei kraujotakai. Gydytojas atlieka ultragarsinį tyrimą ir nustato, koks gydymo metodas turėtų būti taikomas. Jei nustatoma, kad veninė kraujotaka nėra sutrikusi, vadinasi, kapiliarus galima gydyti tiesiogiai, neatliekant intervencijos į stambias venas.
Gydymas priklauso nuo kapiliarų diametro ir nuo to, ar jie turi maitinančias šakas. Jei kapiliarai yra pakankamai didelio diametro arba stambios veninės šakos, taikoma skleroterapija. Tai metodas, kai į kraujagyslės spindį suleidžiamas specialus ją užakinantis cheminis preparatas. Jei nėra maitinančių venų ir kapiliarai yra labai smulkūs, galima taikyti radiodažnuminį gydymą, t.y. nedidelė adatėlė įvedama į kapiliaro vidų ir kapiliarinė vena iš vidaus užakinama trumpalaikiu karščio impulsu.
Abu metodai labai efektyvūs, jei jie tinkamai pritaikomi, atsižvelgiant į kiekvieno paciento individualius venų pakitimus. Lyginant šiuos du metodus, tai radiodažnuminio metodo privalumas yra tai, kad gydymas taikomas ištisus metus, tame tarpe ir vasarą, nes nereikia mūvėti kompresinių kojinių ir vengti saulės spindulių, tinka visų tipų odai, nebūna pašalinių reakcijų. Dažniausiai geriausias estetinis rezultatas gaunamas derinant abu šiuos metodus.
Vargina venų varikozė? Kviečiame konsultuotis su „Northway“ medicinos centro Kretingoje kraujagyslių chirurgais. Daugiau informacijos apie centre teikiamas kraujagyslių chirurgijos paslaugas>