Nenorite sirgti – išmokite rūpintis savimi

Nors po vasaros visi esame ganėtinai sustiprėję, mūsų imuninė sistema atsigavusi, vis dėlto rudenį ima pulti įvairiausi virusai bei bakterijos. Dažniausi – kvėpavimo takų, peršalimo virusai, taip pat virusinės žarnyno infekcijos.

„Northway“ medicinos centro gydytojai rekomenduoja atkreipti į tai dėmesį ir imtis atitinkamų atsargos priemonių. Rudenį gausu šviežių vaisių ir daržovių, kuriuose yra pakankamai vitaminų, tad papildomai gerti multivitaminų nėra būtina. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad vitamino C turinčių vaisių bei daržovių reikėtų vartoti daugiau, taip pat gerti daugiau sulčių ir kitų skysčių. Šildymo sezono metu patalpos turi būti gerai vėdinamos, oro drėgnumas pakankamas. Iš imunitetą stimuliuojančių medžiagų specialistė rekomenduoja vartoti imbiero, medaus (jei žmogus nėra šiems produktams alergiškas), česnako.

Geriausios priemonės prieš peršalimą – sveika mityba, geras miegas, pakankamas skysčių kiekis.

Saugo higiena

Ypatingos žarnyno infekcijų profilaktikos nėra – jokie preparatai nuo jų neapsaugo, gydytis tenka tada, kai susergame. Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai plinta ne tik per nešvarias rankas, bet ir oro lašeliniu būdu. Jei kontaktuojate su sergančiu žmogumi, tarkime, darbe ar vaikų kolektyve, kuo dažniau reikia plauti rankas, nevalgyti iš tų pačių indų, naudoti skirtingus rankšluosčius.

Susirgsite ar ne užkrečiamomis žarnyno infekcijomis, visų pirma priklauso nuo kiekvieno imuninės sistemos. Jei suaugęs žmogus serga daugiau kaip porą dienų arba pirmą ligos dieną pasireiškia labai ryškūs ligos simptomai, aukšta temperatūra, reikėtų kreiptis į gydytoją. Susirgus vaikui, būtina iškart atvykti pas gydytoją.

Susirgus – svarbu poilsis

Pasireiškus negalavimo simptomams, visų pirma patartina gulėti lovoje. Nedelsiant kreiptis į gydytoją reikėtų, jei atsirado dusulys, pradėjote kosėti, karščiuoti (>38,90C). Aukšta temperatūra, vidutinio stiprumo ir stiprūs raumenų, kaulų skausmai būdingesni gripui nei paprastam peršalimui. Jei ligonis karščiuoja, prakaituoja, yra varginamas šaltkrėčio, stipriai kosėja, – jis gali sirgti pneumonija, tad reikia gydymo antibiotikais.

Apskritai, būtina kreiptis į gydytoją, jei peršalimo simptomai užtrunka ilgiau nei savaitę (kad įsitikinti, ar neatsirado komplikacijų – bakterinė infekcija). Sergant lėtinėmis ligomis padidėja komplikacijų rizika, todėl į gydytoją reiktų kreiptis anksčiau.

Mažesnės nei 38,5 laipsnių kūno temperatūros mažinti vaistais suaugusiajam nėra būtina. Temperatūra padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su infekcija. Reikia gulėti lovoje, gerti daug skysčių.

Į pagalbą – skiepai

Spalis, lapkritis, gruodis – patys tinkamiausi laikai skiepytis nuo gripo. Nors vakcina 100 procentų nuo šio viruso neapsaugos, tačiau net ir susirgę gripu pasiskiepiję žmonės, dažniausiai serga lengviau, be didesnių komplikacijų. Tačiau nereikia pamiršti, kad vakcinos nuo gripo saugo tik nuo gripo infekcijos – nuo kitų virusų jos neapsaugo.

Skiepytis galima ir nuo bakterijų sukeliamos pneumokokinės infekcijos. Ši vakcina rekomenduojama vaikams, labai dažnai sergantiems kvėpavimo takų infekcijomis bei suaugusiems, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, onkologinėmis ligomis, taip pat vyresniems nei 65 m. amžiaus žmonėms.

Mažus vaikus galima skiepyti ir nuo rotavirusinės žarnyno infekcijos.

Peršalimo simptomai:

• pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį,
• sloga,
• gerklės skausmas,
• kosulys,
• šaltkrėtis,
• karščiavimas,
• galvos skausmas,
• bendras negalavimas,
• pablogėjęs apetitas.

Virusinės žarnyno infekcijos simptomai:

• vėmimas,
• viduriavimas,
• pilvo skausmai,
• karščiavimas,
• gerklės skausmas ir sloga.